Para se tė vendoseni mirė nė aeroplan, verifikoni se sa rreshta e ndajnė ulėsen tuaj nga dalja mė e afėrt dhe a dini ti hapni dyert, janė disa nga kėshillat pėr ti shpėtuar fatkeqėsisė ajrore.
Ndonėse fakti se rrėzimi i ndonjė aeroplani lė pak mundėsi pėr tė shpėtuar, ėshtė i rrėnjosur thellė nė mendjen tonė, statistikat tregojnė se ky nuk ėshtė rast. Sipas tė dhėnave tė Qeverisė Amerikane nė periudhėn prej vitit 1983 deri nė 2000, fatkeqėsive ajrore iu kanė shpėtuar madje 95,7 pėr qind e udhėtarėve tė cilėt gjendeshin nė kėta aeroplanė.
Tė njėjtat statistika treguan se fatkeqėsia godet 1 nė 1,2 milionė fluturime. Por pėr ti shtuar gjasat e mbijetesės, ekipi i CNN dha disa kėshilla tė dobishme.
Nė vend tė parė gjendet studimi i detajuar i rrethit, me ērast duhet tė verifikoni sesa larg ulėsja juaj gjendet nga dalja mė e afėrt. Po ashtu duhet tė verifikoni a mundeni personalisht ti hapni dyert e aeroplanit. Ėshtė shumė e rėndėsishme qė ti dėgjoni udhėzimet e sigurisė madje edhe nėse nuk do tė jetė hera e parė nė aeroplan pėr ju.
Grave, ekipi i CNN iu propozon qė mos tė mbathin kėpucė me take tė larta sepse nė raste tė fatkeqėsisė vetėm sa munden tua vėshtirėsojnė situatėn. Sikur edhe nė rrugė, edhe nė ajėr ėshtė e rėndėsishme tė jeni tė lidhur me rripin e sigurimit, por duhet provuar se a mundeni ta hiqni me lehtėsi.
Marrė parasysh se aeroplanėt nuk aterojnė gjithmonė nė tokė, me stjuardesėn verifikoni a ekzistojnė jelekėt pėr shpėtim.