Besueshmėri mė tė madhe se kur tė rriten fėmijėt fatkeq mund tė shndėrrohen nė persona tė sėmurė tregojnė rezultatet e njė studimi britanik. Kings College nga Londra hulumtoi mė shumė se 7100 fėmijė tė lindur mes viteve 1950 dhe 1955, tė cilėt fėmijėrinė e kaluan nė Aberdeen.
Shkencėtarėt zbuluan se fėmijėt tė cilėt mėsuesit e tyre nė shkollė i pėrshkruan si fatkeq dhe tė mėrzitur, pėr pesė herė mė shumė ekzistonte besimi se nė moshėn e mesme do tė mungojnė nga puna shkaku i gjendjes sė dobėt shėndetėsore. Po ashtu, kėta fėmijė kanė mė shumė prirje pėr depresion.
Pasi qė anketuan mėsuesit, shkencėtarėt gjetėn lidhjen mes shumicės sė tyre tė cilėt tash janė nė moshė tė mesme dhe i pyetėn pėr statusin e punės. Qė janė tė paaftė pėr punė shkaku i invaliditetit apo shėndetit tė keq, u deklaruan 5,5 pėr qind e tyre.
Nuk mund tė themi se kėto karakteristika nga fėmijėria janė shkaktar i shėndetit tė keq mė vonė nė jetė, por sigurisht se kontribuojnė nė kėtė. Fėmijėt e pafat dhe tė painteresuar pėr shkollė, shpesh rrjedhin nga familjet ku prindėrit ishin tė painteresuar dhe i kanė privuar prej shumė gjėrave. Kjo pastaj sjellė deri tek rezultatet e dobėta nė shkollė dhe punė- shpjegon, udhėheqėsi i studimit, dr. Max Henderson.
